Ginklai.lt

Baudžiamojo kodekso 28 straipsnis. Būtinoji gintis
1. Asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.
2. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.
3. Būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.
4.Būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 62 straipsniu


Būtinoji gintis tai tokia situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams padaroma žala ginantis ar ginant kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos.
Būtinoji gintis griežtai reglamentuota taisyklėmis. Ne bet koks gynimasis bus pripažintas būtinąja gintimi, tik tas kuris atitiks visas būtinosios ginties sąlygas. Yra kėsinimosi bei gynybos sąlygos.
Kėsinimasis tris atitikti tris sąlygas:
1. Pavojingumas visuomenei;
2. Akivaizdumas (egzistuojantis laike);
3. Realumas (egzistuojantis erdvėje).
Pavojingumas visuomenei reiškia, kad gintis galima tik nuo tokių veiku kurios pavojingos, kenkia valstybei, visuomenei, asmens teisėms (nuosavybei), ar ši veika yra nukreipta prieš asmenybe (gyvybę ar sveikatą). Būtinoji gintis negalima nuo administracinio nusižengimo, nes tai yra mažareikšmė veika, ne tokia pavojinga kaip nusikaltimas. Pavojingas kėsinimasis turi pasireikšti aktyviais veiksmais. Negalima gintis nuo neveikimo. Pažymėtina, kad pavojingi veiksmai bus pripažinti ir tų asmenų, kurie dėl tam tikrų aplinkybių negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn (pvz. tai gali būti nepakaltinami arba nesulaukę tam tikro amžiaus asmenys). Pavojingu kėsinimusi negali būti pripažinti teisėti pareigūnų veiksmai.
Akivaizdumas. Kėsinimasis turi būti akivaizdus, t.y. prasidėjęs arba iškilusi reali grėsmė jam prasidėti ir tęsiasi tol kol daroma žala ar yra reali grėsmė jai prasidėti. Negalima gintis jei kėsinimasis dar nebuvo prasidėjęs ar jau buvo pasibaigęs, o nukentėjusysis tai suprato. Kėsinimosi sustabdymas, siekiant pagerinti kėsinimosi sąlygas nelaikomas pasibaigusiu. Kėsinimosi įrankių praradimas dar nereiškia, kad kėsinimasis baigėsi. Kėsinimosi pradžia ir pabaiga turi įtakos būtinosios ginties teisėtumui.
Realumas reiškia kad kėsinimasis yra realus, o ne besiginančiojo vaizduotės rezultatas. Veiksmai kaip būtinoji gintis bus įvertinti tik tada, jei asmuo nesuvokė tariamo kėsinimosi ir negalėjo jo suvokti. Klaida, dėl kurios atsiranda tariamoji gintis, gali kilti dėl neteisingai įvertintų aplinkybių. Tuo atveju, jei žmogus nesuvokė tariamo kėsinimosi, tačiau galėjo ir turėjo suvokti – nebus pripažinti būtinąją gintimi ir bus traktuojami kaip padaryti dėl neatsargumo ir bus kvalifikuojami pagal kilusias pasekmes (nužudymas dėl neatsargumo, sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo ir pan.).
Klaidos, dėl kurių neteisingai suprantama gintis:
neteisingai įvertintos aplinkybės ir nukentėjusiojo elgesys palaikomas pavojingu;
neteisingai suprantamas pašalinio asmens vaidmuo (žmogus buvo atsitiktinai);
neteisingai suprantama kėsinimosi pabaiga.
Gynimosi sąlygos
1. Žala galima padaryti tik besikėsinančiajam, o ne tretiesiems asmenims – tai gali gyvybės atėmimas, būti kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ar laisvės apribojimas. Žala, kuri yra padaryta, gali būti didesnė, už tą, kurią buvo kėsintasi. Svarbu, kad nebūtų akivaizdžiai daug didesnė už išvengtąją.
2. Žala galima tik atremiant kėsinimąsi į valstybės, visuomenės, kitų asmenų interesus. Galima ginti ne tik save bet ir kt. asmenis, kitų asmenų interesus. Pažymėtina, kad nebūtinas užpultojo asmens sutikimas.
3. Svarbu neperžengti būtinosios ginties ribų. Gynybos priemonės ir padaryta žala laikoma teisėtomis jei atitinka kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Ši sąlyga yra sudėtingiausiai nustatoma. Kiekvienu konkrečiu atveju yra ribos, kurias reikia nustatyti. Reikia išanalizuoti: ginamo gėrio vertę, pasikėsinimo staigumą ir intensyvumą, įvykio vietą ir laiką, bei kitas aplinkybes.

Būtinosios ginties ribos, jų peržengimas.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ne bet koks, o tik aiškus neatitikimas tarp gynybos ir kėsinimosi gali rodyti būtinosios ginties ribų peržengimą. Aiškus – reiškia nekeliantis abejonių, aiškiai nereikalingas, akivaizdus net ir teisiškai neišprususiam žmogui. Bet kokia sąžininga, moralės normoms neprieštaraujanti gynyba yra saugoma įstatymo. Sprendžiant būtinosios ginties ribų peržengimo klausimą, atsižvelgiama į kėsinimosi netikėtumą, intensyvumą, užpuoliko jėgą ir galimybes, puolančiųjų skaičių, besiginančiojo padėtį, į kėsinimosi socialinę reikšmę ir kitas aplinkybes,.
Įstatymas, net ir esant nevisiškai sąžiningai gynybai, riboja galimybę patraukti besiginantįjį atsakomybėn. Kategoriškai nustatyta, kad būtinosios ginties ribos peržengtos jei tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Vadinasi esant tik materialinei žalai, nesunkiam sveikatos sutrikdymui nebus peržengtos būtinosios ginties ribos. Tai reiškia, kad būtinosios ginties ribų peržengimo klausimas sprendžiamas tik nužudžius ar sunkiai sužalojus užpuoliką. Tačiau net ir nustačius būtinosios ginties ribų peržengimą, baudžiamoji atsakomybė nekyla, jei besiginantys buvo stipriai sumišęs ar išsigandęs, kai buvo ginamasi nuo įsibrovimo į būstą.
Būtinosios ginties aktas pripažįstamas teisėtu tik tuo atveju, kai jis atitinka visas teisėtumo sąlygas. Priešingu atveju žalos padarymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tačiau faktas, kad nusikaltimas padarytas gynybos nuo pavojingo kėsinimosi visuomenei atveju, nors ir peržengiant būtinosios ginties ribas, traktuojamas lengvinančia atsakomybe aplinkybę. Teismas šiuo atveju gali atsižvelgti ir skirti švelnesnę negu įstatymo nustatyta bausmę.
Visais atvejais būtinąja gintimi nebus laikoma išprovokuota gintis.

Baudžiamojo kodekso 31 straipsnis. Būtinasis reikalingumas
1. Asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.
2. Asmuo, savo veiksmais sudaręs pavojingą situaciją, gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, jeigu pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo.
3. Asmuo negali pateisinti pareigos nevykdymo būtinojo reikalingumo nuostatomis, jeigu jis dėl profesijos, pareigų ar kitų aplinkybių privalo veikti didesnio pavojaus sąlygomis.


Kad reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti šias sąlygas:
1. turi grėsti didesnė žala, ir pavojaus šaltinis čia ne tik žmogus bet ir gamtos jėgos gyvūnai, įvairūs mechanizmai;
2. pavojus turi būti akivaizdus ir realus o ne tariamas, tačiau jei pavojus buvo tariamas, o asmuo to negalėjo suvokti jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas. Jei pavojaus nebuvo o asmuo buvo neapdairus ir to nesuvokė, bus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už neatsargų nusikaltimą;
3. pavojaus negalima pašalinti kitais būdais tik darant žalą kitiems interesams. Jei žalos buvo galima išvengti, o asmuo nesistengė, tada jo veika nebus pripažinta būtinuoju reikalingumu.
4. padarytoji žala turi būti mažesnė už išvengtąją.

Baudžiamojo kodekso 31 straipsnis 3 dalis: Asmuo negali pateisinti pareigos nevykdymo būtinojo reikalingumo nuostatomis, jeigu jis dėl profesijos, pareigų ar kitų aplinkybių privalo veikti didesnio pavojaus sąlygomis.
Tai reiškia, kad tam tikri pareigūnai (gaisrininkai ar policininkai) privalo rizikuoti savo sveikata arba gyvybe ir apsaugoti interesus.

Būtinosios ginties ir būtinojo reikalingumo skirtumai.

1. Būtinoji gintis galima tik nuo žmogaus veiksmų, o būtinasis reikalingumas galimas ne tik nuo žmogaus veiksmų, bet ir nuo gamtos jėgos, gyvūnų, įvairių mechanizmų;
2. Būtinosios ginties atveju žala padaroma tik besikėsinančiajam, o būtinojo reikalingumo - tik tretiesiems asmenims;
3. Būtinosios ginties atveju žala gali būti didesnė, lygi arba mažesnė, o būtinojo reikalingumo - tik mažesnė;
4. Būtinoji gintis teisėta, net jei besiginantis ir turėjo kitą išeitį (pabėgti, kviesti policiją), o būtinojo reikalingumo - jei nebuvo kitos galimybės;

Prie to pačio tiks ir šitas BK straipsnis:

Baudžiamojo kodekso 29 straipsnis. Asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas
1. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia nužudžiusį ar pasikėsinusį nužudyti, – sunkų sveikatos sutrikdymą, jeigu nusikalstamą veiką padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti.
2. Asmens, atremiančio nusikalstamą veiką padariusio asmens pasipriešinimą, veikai taikomos šio kodekso 28 straipsnyje nustatytos būtinosios ginties taisyklės.

Asmens, padariusio nusikaltimą sulaikymas, yra kiekvieno asmens teisė ir nepasinaudojimas ja neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Asmens sulaikymo teisėtumo sąlygos:
Pirma – sulaikomas asmuo turi būti padaręs nusikaltimą. Asmuo nebūtinai turi būti nuteistas, apie tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, gali liudyti tokios aplinkybės: asmuo užklumpamas, bedarant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo, mačiusieji tiesiogiai nurodo asmenį, kaip padariusį nusikaltimą, ant asmens ar jo drabužių randami aiškūs nusikaltimo pėdsakai ir pan.
Jei asmuo, sulaikydamas tariamą nusikaltėlį, suklydo ir pagal faktines aplinkybes neprivalėjo ir negalėjo to suvokti,- baudžiamojon atsakomybėn netraukiamas.
Antra – turi būti atitikimas tarp sulaikančiojo ir sulaikomojo veiksmų („proporcingumo“ principas). Sulaikantysis, atsižvelgdamas į aplinkybes, turi naudoti minimalias priemones, kurios naudoja nusikaltėlio laisvę. Fizinę prievartą galima naudoti tik tada, kai nusikaltėlis aktyviai vengia sulaikymo.
Trečia – fizinės prievartos panaudojimo ribos. Neužtraukia baudžiamosios atsakomybės veiksmai, kai asmuo vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Sunkų sveikatos sutrikdymas pateisinamas tik sulaikant nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia nužudžiusį ar pasikėsinusį nužudyti.